Apė raganių ir jo Žodį

Buvo toks ponas raganius; ale atėjo pas jį bernas, sako: „ar nereikia berno?" Sako: ,,„dėl reikalo, reikia, ale aš kitaip nejimu berno, kaip ant trijų metų." Liko jis pas jį an trijų metų, o kad gerai ištarnau' tuos tris metus, klausia ponas: ,,„kiek nori algos?" Sako: ,,aš nieko nenoru, aš tik noru gerą žodį." "Tas pons davė jam gerą žodį, o tas žodis viską žinojo ir jis su tuo žodžiu galėjo pasišnekčt. Padėkavojo jis tam ponui už tą žodį ir iš6'. Nuvėjo in tokį miestą pas vieną kupčių, sako: „„ar nereikia tau tarno?" o tas kupčius sako: ,,ką aš veiksu su bernu, manę šiąnakt apvogė, išvogė mano visokius daiktus ir pinigus;" sako: ,,kad tu man išburtum tą mano lobį, tai tu galetum butie mano žentu." Tas bernas sako: „palauk nakties, tai po nakčei aš tau pasakysu." Vakare pasiklausė jis to savo žodžio; sako jam tas jo žodis: ,,jį apvogė jo brolis; tuos jo daiktus po stubom turi sklepuose, o tuos pinigus tai jis tur skrynioj pakavojęs.'? Teip tuo tas kupčius pajėm6 tą berną ir policiją, nuvėjo pas aną brolį ir viską rado. Paskui tas kupčius sako: „dabar imk mano vieną dukterį už tą geradėjistę."" Atėjo vakaras, pasiklausė jis savo to žodžio, ar gali imtie viriausią dukterį, o tas žodis jam 8ako: „ką tu ją imsi, kad ji jau gyvena su kukorium." An ryt sako kupčiui: „aš viriausią neimsu — ji laikosi su kukorium." — ,,„Na tai imkie antrąją.'? Sulaukęs vakaro, paklausė jis savo to žodžio, ar gali imtie antrąją dukterį; sako tas žodis: ,„šita laikosi su lekojum." An ryt sako kupčiui: „šitą ir negaliu imtie — ji laikosi su lekujum." — ,,„Na tai imk jauniausią." Vakare paklausė to savo žodžio; sako: ,,jauniausią ar galiu imtie?" Sako tas žodis: , jauniausią gali imtie, su jaj busi dideliu bagočium.'? Teip tuo jis su jauniause apsiženijo, o tas kupčius savo žentą labai mil6jo, kad nog jų budavo nieks neprapuola, o kaip miro, tai jam pavedė visą savo lobį. (Nog J. Šinkevičiaus, Ožk.)