Apė laumę ir kudikįj

Kitą syk per rugiapiutę atėjo viena kampinįkė pas ukinįką rugių griebtie, atsinešė mažą vaiką, o žinoma tokioj darbymetėj nebuvo kam tas vaikas panešiot, tai ji paguldė tą kudikį terplysij. Kirtikai kerta, griebik6s griebia, o tas pats ukinįkas statinėjo pėdus. "Tas kudikis jau nog jų gana toli liko, ale su syk pamatė — ateina moteriškas su kudikiu an rankų. Kaip tik at6- jo iki tam gulinčiam kudikiui, tuo tą savo padėjo, o aną pajem6 ir nuvė'. Pradėjo tas paliktasis rėktie; toj moteriškė nore' ait tyldįt, bet ukinįkas, tai viską žinodams, sako: ,,neik, tegu rėkia." 'Tas paliktasis rėkia ir rekia. Pavakare žiuri — jau stovi pas tą paliktąjį vėl moteriška ir sako: ,,kodėl tu mano vaiką netyldait aš tavo gana gražei bovijau" ir prapuolė. O kad atėjo motina pas vaiką, rado jį gražei paredytą. (No Piliukaitienės, 98 metų bobos, Ožkabaliuose).