Apė vieną raganą

Buvo toks kaimas keturios dešimts ukinįkų; pradėjo kas nakt' vis vieno ukinįko šeimyna vis išmirtie ir teip aina pakalieju per kaimą — jau baigia visą kaimą smaugt. Vakarop' atėjo pas vieną ukinįką trys ginkluoti kareiviai; Rako tie areiviai: ,,ar nepriimtumet mus in nakvynę?" Sako: „mes labai priimtume, ale jau atėjo kalieja an mus; šį vakarą visiem reiks mum numirtie — jau baigia visas kaimas išmirtie." — ,, N'o kas če darosit" — ,,N'o kas, prataria tas ukinįkas, naktij atbėga juoda kalė, tuo žiburį užgesina ir išsmaugia visus." — ,,„Na, tai priimkit, mes pažiurėsim, kas če bus." Padirbo tie kareiviai tokį didelį ratą, prie to rato pristatė daugybę žvakių, pastat6 vidurij stubos, visas užžibino ir atsigul6 tie kareiviai. Ale kaip jau gerai sutemė, iškilo vėjas, atsidarė buto durys, ateina kal6 juoda su dideliais papais: tuo 6m6 žiburius gesyt, ale kaip daug buvo tų žvakių, tai ji negalėjo teip grait užgesyt, o kaip ji gesina, pasistojus an pasturgalio kojų, o pirmutines pasidėjus an to rato, tai kareivis atsistojo, pagriebė kardą ir nukirto tai kalei pirmutines kojas. Toj kalė be kojų — laukan ir jau nereikė' tiem namam mirtie. Pernakvojo tie kareiviai; an ryt' sako jie: ,,če kiba šitam kaime yra kokia ragana." Aina per kaimą ješkot. Perėjo per visus, vis nieko jė neranda; atėjo pas desčtnįką, tik viens desčtnįkas, o pačios nera; klausia: „„D'o kur tavo pati?" Sako: ,,išėjo in svečius," o tie kareiviai sako: „,,reik ješkot, kur ji yra?" Perjėškojo visur, rado klėtij gulint. Ogi pažiuri tie kareiviai — toj guli be abiejų rankų! To desčtnįko pati tai buvo ragana ir ji išsmaugė žmonis. Paskui ją apskundė valdžiai, o valdžia ją apsudijo gyvą sudegit. (No Pijušo Ivanaucko iš Ožkabalių). |