Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Nežinau kur tai žmonės šneka, kad buvo raganų dvaras tokiam padaubij!' ir stovėjo tokia augšta siena, o toj sienoj' buvo langelis. Ten gan6 piemens gyvulius; ale vieno piemenuko kits pagriebęs kepurę ir inmet6 per tą langelį in tą dvarą. Verkia tas piemenuks, sako: „„Ką man gaspadorius pasakys, kap aš pareisu namo" be kepurės?' Jis, atsidrąsinęs, inlindo per tą langelį; kaip jis inlindo tos kepurės, pamatš tokią paną atnešant jam tą kepurę. Atnešus jam padavė: jis žiuri, kad pilna jo kepur6 auksinių pinįgų. Išlindo su tais pinįgais; pamatė kits piemuo, kad jis gau? ten tiek daug pinįgų, jis patsai savo kepurę inmet6 per tą langelį, ir jis jau lenda tos savo kepurės, mįslydams, kad ir jis tur gaut pilną kepurę pinįgų. Jis kaip tik apėjo inlyst, teip ten jį tuo in šmotus sudraskė — na tai jam ir pinigai. (Nog Onos Patiuliutės iš Ožkabalių).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Lietuviškos pasakos yvairios · 4 dalis, 1905, Nr. 91
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
