Apė Pagramduką

Buvo diedas ir boba, neturėjo jiedu vaikų. Nučjo diedas in girę malkaut ir pamatė medyje lizdą. Diedas įlipo į medį, paeme lizdą su dvylika kiaušinių ir parainešė namo'. Ir sako bobai: ,,Dabar tu, boba, sesk an tu kiaušinių ir sedek." Boba sedėjo keturis menesius an tų kiaušinių ir išperėjo vienuoliką vaikų, o dvyliktas nebuvo išsiperėjęs. "Tai diedas bobai liepė da sėdėt keturis menesius. Ale boba nenorėjo sedet, jau jei nusibodo ant kiaušinių sedet. Diedas paemė batagą ir bobai davė per pečius, ir boba turėjo sčdčt an to vieno kiaušinio. Boba sedėjo dar keturis menesius ir išperėjo tą vieną kiaušinį. Tai jie, diedas ir boba, tą paskutinį vaiką praminė „Pagramdukas“".

Kaip užaugo visi dvylika vaikų, tai nupirko diedas visiem dvylika vaikų po arklį. Ale €mš tų vaikų arklei kust'. Tai diedas liepė sunam dabot, ar kas neišs6- me avižų. Vieną naktį išėjo vyriauses vaikas pas arklius gulet. Ir nuėjo pas arklius, atsigulė ir užmigo, ale jis nieko nemate. Atėjo į stubą iš ryto, ir klausė diedas sunaus: ,„Na, o kągi matei?" Sūnus sakė; ,,Aš nieko nemačiau." Kitą naktį išejo kitas vaikas dabot. Ale jis ir teipgi, kaip ir anas, nieko nemat6. "Teip ir visi vienuolika vaikų nieku nematė. An galo parėjo ir Pagramduūkui ait dabot. Ale Pagramdukas turėjo gaidį ir katę. Nusinešė Pagramdukas gaidį ir katę į tvartą. Gaidys ir katė sako: ,,Tu gulk, o mes, jei kas bus, tai mes tau pasakysim." Pagramduks atsigulė, o gaidys užlekė an čedžių ir atsitupė. O katinas palindo po loviu. Tuojaus vidurnaktij' atbėgo šyvas arklys ir 6mšė spirt visus arklius, nuspyrė visus arklius ir 6m6 est avižas. O gaidysir katė nulekė pas Pagramduką ir €mė draskyt, ir Pagramdukas atsikėlė ir pagavo tą arklį. Ale tas arklys ėme prašytis, kad jį paleistu. Ale Pagramdukas nenorėjo leist. Arklys sakė: ,, Aš tau duosiu savo plaukų. Kaip tu manę pašauksi „Šyvute", tai aš tuoj' če busiu." Ir prižadėjo daugiaus pas jų arklius n'eit, ir Pagramdukas paleido. Nuūjo į stubą, klausė diedukas: ,,Ką matei?'? — ,,Aš mačiau, ale paleidau." Tėvas sak6 Pagramdukui: ,„Kam tu jį paleidai?" — ,,Už tatai aš jį paleidau, kad jis prisižadėjo daugiaus n'eit; tai aš jį už tai paleidau." Vieną sykį nuėjo diedukas pažiurėt arklių: arklei jau buvo gražus.

Ir diedukas išleido savo vienuolika vaikų į vaiską. O Pagramduką norėjo pasilikt sau už lekajų. Pagramdukas pradėjo prašytis pas dieduką, tai diedukas leido ir davė Pagramdukui tokę kudą kumelę. Ir Pagramdukas išjojo. Nujojo į gala lauko ir nusėdo no kumelės ir pačinė už vuodegos ir iškratė kaulus, o skurą pasiemė ant pečių ir nešasi. Biskį pačjo ir truktelėjo tuos plaukūs ir pašaukė šyvutę. Tai tuojaus šyvut6 ir če buvo. Ale šyvutė Pagramdukui sake: ,,Apvilk mane su tai skura." Pagramdukas apvilko tą šyvuūtę ir užsis6do an tos šyvutės ir nujojo. Jojo, jojo ir pasivyjo savo brolius. Brolei sakė: ,,Mum tėvas nedavė tokį arklį, ale jem davė.'? Ir jie visi dvylika vyrų jojo ir prijojo karčemą, nės jau buvo labai tamsu. Ir inėjo į tą karčemą ir apsigulėjo, o arklius pastatė į stoinę. O toj' karčemoj' buvo šinkarka ragana, ir davė jiem visiem dvylika vaikų po lovą ir po mergą. Vyrus paguldė no krašto, o mergas no sienos. Ale Pagramdukas išgirdo, kas ten stoinioj baldojesi.. Nuėjo Pagramdukas pažiurčt į stoinę, arklys Pagramdukui sakė: ,,Jūum nori šita boba ragana galą padaryt. Jumi no krašto kaip paguldys, tai tu nustumk mergą no krašto, o tu atsigulk no sienos, ir viaus brolius teip pertaisyk." Ale da jie ilgai negulė, vis boba štukas rodė: kad ant stalo kanklius padeda, tai patys grajina, o kačiukai su čebatu šoka. Ir potam boba sak6 vyram: ,„Aikit jau dabar gult." Ir nuėjo visi gult, ir paguldė boba vyrus no krašto, o mergas no sienos ir užgesino lempą. Ir ilgai netrukus Pagramdukas permain6 visus vyrus paguldė no sienos, o mergas no krašto. Ir tuojaus atėjo boba ir visom mergom nukirto galvas išg6r6 krauję ir pasake: „„A, tai svečių kraujo atsigeriau!" Pagramdukas tuojaus prikėlė vyrus ir išjojo. Boba iš ryto atėjo pažiurėt, ir pamatė, kad visos mergos išpjautos, o vyrų nera. Ir ta boba eme vyrus vyt' ir pasivyjo netoli ažero. Pagramdukas su visais savo vyrais įlindo į ažerą, ir boba sakė: ,,„Pagramduk, artu če?“" Pagramdukas sakė: ,,Aš če." — „Ar tu mano dukteris iš svieto išvarei?' — ,,Ne aš, ale per mano priežastį." Boba klausė: ,,Ar busi pas manę?' Pagramdukas sakė: ,„Busiu." Ir boba nujojo namo'. O vyrai išlindo iš ažero ir nujojo pas karalių.

Karalius visus vienuolika vyrų pastatė žalnieriais, o Pagramduką vyresniuoju ant visų brolių. Brolei ant „Pagramduko supyko ir nuėjo pas karalių ir sako: ,,Mes atjodami per svietą matėm tokes muzikas, kad kanklei vieni grajina an stalo padėti." Ir karalius klausė: „Ar tu negalėtum parneštt" — ,,Mus brolis Pagramdukas tai galetu parnešt." Karalius sakė: „Pašaukit man jį." Pašaukė Pagramduką, Pagramdukas atėjo, ir karalius sakė: ,,„Aik parnešk tais muzikas, kur jus atjodami matet." Pagramdukas ėmė verkt ir nuėjo pas arklį, ir arklys klausė: ,,Ko tu verki?" — ,,Man karalius liepe ait parnešt tais muzikas, kur mes matėm." Arklys sakė: „Tu parneši. Kaip nujosi pas tą ragana, tai prašyk išvirtų kiaušinių: tai ji bėgs parnešt į kaimą, tai tu tuom tarpu pasiimsi kanklius ir kačiukus ir čebatą ir parneši karaliui." Ir nujojo į tą karčemą pas tą raganą. Ragana klausė Pagramduko: ,,Ar tu nori ko, ponuti, valgyt“' Zalnierius sakė: ,,Nieko nenoriu, dabar iš lazarietos išleido ir liepė daugiau nieko nevalgyt kaip tik virtų kiaušinių." Boba sakė: ,, Aš bėgsiu parnešt į kaimą." "Tai Pagramdukas pasiėmė kačiukus, kanklius ir čebatą ir išjojo. Boba parbėgus nerado Pagramduko; ji pažiūrėjo, kad jau nera kačiukų, čebatų ir kanklių. Tai ji jį pradėjo vyt ir pasivyjo netoli ažero. Pagramdukas įlindo į ažerą, ir boba klausė Pagramduko: ,,Ar tu, Pagramduk, če?" Pagramdukas sakė: ,„Aš če." — „„Ar tu mano dukteris iš svieto išvarei?" — ,,Ne aš, ale per mano priežastį." ,,Ar tu kanklius pavogei?' — „Aš." — ,„Ar tu kačiukus pavogei?" — Aš." — ,„Ar

tu čebatą pavogei?“ — ,„Aš." — ,,Ar busi pas manę?“ — ,„Nebusiu." Boba norėjo išgert ažerą: gėrė, gera ir truko. Pagramdukas išlipo iš ažero ir nujojo pas karalių. Karalius sakė Pagramdukui: „Parodyk tais muzikas." Pagramdukas padėjo kanklius ant stalo ir kačiukus ir čebatą, ir kanklei pradėjo grajįt, kačiukai šokt ir čebatas. Karalius tai pamatęs, kad tai graži muzika, tai Pagramdukui sak8: ,,Tai aš tau duosiu už tai šimtą tukstančių rublių ir pastatysiu senatą." Ir karalius suprašė daug ponų pažiurėt muzikos, ir suvažiavo daug ponų. Padėjo kaunklius ant stalo, ir pradėjo grajįt, kačiukai su čebatu pradėjo šokt.

Potam karalius pradėjo šnekčt: ,,Kad kas mano dukterį parvestu, tai aš tam duoče ję per pačę." Tai išgirdęs Pagramdukas nuėjo pas savo arklį ir klause. „Ar negaletu parvest tą dukterį?" Arklys sakė: ,„Galima." Nuėejo Pagramdukas pas karalių ir sakū: ,,Aš galiu parvest tavo dukterį." Ir karalius sakė: ,,Ar daug tau ko reiket" Pagramdukas sakė: ,„Man reike tukstantį bačkų smalos ir tukstantį bačkų piaulų." Karalius tuojaus jem pristat6.. Ir Pagramdukas nujojo pas tą dukterį, ir liep6 arklys, kad bačkas visas sustatytu ant žemės. "Tai sustatė, ir arklys visas parvertė bačkas, ir 6m6 voliotis. Ir paskui liepė Pagramdukui užsiėst ant arklio. Pagramdukas pasistatė kopččes ir užsilipo ant arklio ir nujojo prie to kalno ir šauke tą karaliaus dukterį. Ir atidar6 duris ir inleido Pagramduką. Ir toj' merga liepė jos arklius prajodįt. Pagramdukas visus arklius pailsino ir sak6 jei: ,,Dabar sėskim ant mano arklio." Užsis6ūdo abudu ant arklio ir nujojo pas karalių. Ir karalius liepė su juo ženytis, ir nuvaževo in šliubą. O karalius Pagramdukui davė pusę savo karalystės. (Užrašyta Pajėsij').