Senojo leidinio tekstas
Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Kitą syk' pas vienus raganius būvo bernas. Ale jis vieną kartą žiuri, kad gaspadinė su savo sesero pasitepė pažastes kokiu ten sviestu ir išlėkė per augštinį. Jis padabojo, kur tą sviestą padėjo ir gi patepė sau pažastes ir — išlekė. Netrukus, pasijuto tokiam? dideliam pleciuj', žiuri — jo gaspadinė su sesere tenai, užšimovė ant galvos po milžtuvę, šoka o šoka; duoda ir tain bernui, ko jie patys valgo. Ale tam bernui labai nepatikę, kad ir geriausis valgis, ale nieks ne sudyta; tada jis pašaukęs: ,,dėl pono Dievo! duokite druskos!" Kaip tik teip pasakęs — pasijunta, kad tokioje klampynėj',baloj' po kupstus niurkosi. (NVog savo motinos užra- 86 Pr. Aidukaitis Vaitkabaliuose, Vilkav. pav.)
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Lietuviškos pasakos yvairios · 3 dalis, 1904, Nr. 165
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
