Du aitvarai juodvarniai

Pas vieną ukinįką kasdien kepdavo pautienę, o niekas negaudavo valgytie anos; bernas vis matydavo, kai uktvėrė nešdavo pautienę ant tvarto. Ale kartą bernas pasikavojo šiene saugotie, kam ta pautien6 ant tvarto, ir pamatė, kai uktver6 atnešė didelį bliudą pautienės ir padėjo ant pantų (sparų juostos). Jis tada suvalgė pautienę, bliudą pridergė ir padėjęs ant pantų, vel pasislėpe. Ogi naktij', vage, parlėkė du juodvarniu: viens paragavo, sako: ,,tprukės (karvės) šudas;" antras paragavo, sako: ,,kuzės (kumelės) šūdas." "Tada supyko juodvarniai ir tarėsi atkeršytie, ir nusprendė namus uždegtie, bet vienas sako: ,,Kur mudu dėsimės?'Autras sako: ,,Lysim į stebulę, ką pašurėj' yra." Kaip namai užsidegė, bernas tuoj' nubėgo ir stebulę užkalė vieną galą šermukšnio kamščiu. Kai visi namai jau degė, ir kitą galą užkalęs su šermukšniu, įmetė į ugnį; toji stebule baisei šokinėjo ugnije, o uktverė begiojo aplink degančius namus, rekdama: ,,kad ir viskas sudegtu, kad tik aniolėliai nesudegtu." Bet aniolėlių jau nerado. Tada su vyrų rokavo, kad stebulė žokinėjus, tai bernas bus anuos užkalęs; užpuolė ant berno: ,„tu prakeiktas, per iavę aniolėliai sudege — eik šalin nog mūsų!" Ir bernas išėjo. ( Užraše P. Mikolainis.)