Devyngalvis

Gyveno devyni broliai ir dešimta sesuo. Turėjo jie devynius žirgus ir dešimtą kumelę. Išleido broliai tą savo seserį į tolimą šalį. Toks tolumas dar nieko būtų, bet anyta ragana buvo. Liūdna jai nutekėjus. Prašos ji, kad leistų ją pas brolius apsilankyti, bet ragana nė klausyti apie tai nenori. Išbuvo ji ten devynerius metus. Dešimtus metus leidžia ją namo apsilankyti. Bet anyta

pačmė, įvyniojo žaltį į kamuolį ir įdėjo į vežimo galą. Važiuoja marti, važiuoja, ir privažiavo mišką Kaip tik privažiavo mišką, tuojau strakt iššoko iš vežimo. ir įlipo į obelį. Išsivyniojo Devyngalvis žaltys iš kamuolio ir pradėjo tą obelėlę graužti. Atbėga kiškis: „Duok, pagraužėsiu“. Kaip tik kiškis pagraužėjo, rados du sykiu drūtesnė. Paskui atbėgo lapė, vilkas, lokys, vienu žodžiu — visi miško Žvėris, ir visi graužėjo, 0 po kiekvieno pagraužėjimo obelėlė ėjo vis drūtyn. Antgalo atlekia gogutė. Ir pradėjo marti prašyti, kad lėktų ta gegutė pas brolius, kad praneštų jiems apie jos bėdą, vargus. Nulėkė gegutė, nutūpė ant klėties ir užkukavo:

„Jųs, mieli broliai, kuku!

Jųs nieko nežinot, kukū!

Jųsų sesutė, kukū!

Obelėlėj sėdi, kulū!

Devyngalvis, kukū!

Obelčię graužia, kukū!

Lakinkit kurtus, kukū!

Balnokit žirgus, kukū!

Aš pirmą lėksiu, kukū!

Kelelį vesiu, kukū!“

Išgirdo broliai, ką gegutė kukavo. Tuojau išsigalando kardus, nusišveitė šaudykles, užsėdo ant žirgų ir išjojo sesutės gelbėti. Pajuto Devyngalvis ką atjojant, ir klausia:

„Alen, sese, Alenėle! Kas čią trinka, kas čia bilda?“

Marti atsakė:

„Šilelis trinka, trakelis bilda, Mano brolučiai lauku atjoja.“

Tuo tarpu pribuvo broliai ir susiėmė su Devyngalviu. Ilgai imstės... Antgalo paveikė Devyngalvį: nukapojo jam galvas ir parsivežė savo seserį namo.