VĖLĖS
Į sakmių mišką

Raganos · 1882 M. RINKINYS

Ragana ir mergaitė

August Leskien ir Karl Brugmann · 5 min. skaitymo · Šaltiniai ir teksto kilmė

SUSIJUSIOS BŪTYBĖS Ragana · Vėlė

Šios sakmės vaizdinys · DI meninė interpretacija Pažvelgti iš arčiau
Senojo leidinio tekstas

Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.

Buvo vena naszlė , ö ji buvo ragana. Ir bÜVO venas vyras naszlys. Ta naszle turėjo tris dukteris , veną sii vena akė, kitą su dvėni , o Irėeze su t r i tut akim; ė tas naszlvs tik turėjo vena mergaitę, hmė jė ir apsižėnyjo. Ta möezeka nemylėjo savo vyro dukters. Viskas den ganė galvijus, ir lė'pė ta ragana, käd tä mergaitė maiszą linu kazdėn suverptu ir iszaustu ir iszbaltįtu ir gatavą vakarė namo parnėsztu. Tä mergaitė nuėjo änt kapiniu pas savo motiną Ir pradėjo ant jos kapo vėrkt. Motina žemė pradėjo sakyt2) :

Nė K je, nė snėkti, ė, nė medžiu rasa krinta.' Tada mergaitė atsilepė: Nė snėkti, nė lyje , nė no medžiu rasa krinla, lik äsz rtion verkiu.' Paklausė motina: 'Kogi verki f Atsakė mergaitė:

Man lėpė ragana mėezeka, kad asz kazdėn tus linus iszverpeze ir iszballįeze ir iszäuszeze, gata\ą vakarė namö parnėszeze; 6 linu eėlas maiszas prikimszlas.* Atsakė jei motina: 'Kaip nueisi ant lauko. \ra loke karvė tavo pulke: imk ta, m.iiszą su linais, kiszk tai kanei in ausį, o per kitą iszlrauksi, lai bus g;itavas audeklas ir smerptas iszäustas ir iszbaltįtas ' Kmė teip ir padarė. Tada ragana nnslyje . kaip ji padaro. Kitą dėną vėl davė kitą maiszą

l Was hetstt das ? her Erzähler meint, es sei = matai) kur. mal im iematttuhen, ostlit. und sonst in allen moyluhen Stellungen mm sctluel u. dgl. j der Erzähler hat ganz Hrtht. es an matau anzulehnen. H \Yb.| i \iß. Srsxelm. Dam n S9. 10

Digitized by Google

*

linü ir leido veną dūkterį savo dabot sü vena akė. kaip iszejo ant lauko sü gyvoleis, atsisėdo abi lös mergaitės ir U{ linu maiszą pasidėjo. Ale ta raganiuke sako: Kodėl tu nedirbi? Vakare nebus gatava.' O szita säko : 'Asz tau Uį galvą pajeszkosiu.' U ta raganos duktė atsakė: 'Tik Iii dirpk.' Ale l)ėt ji mėgo užsimanė, ir pradėjo jei gaivą nežet , tada sako: 'Pčijeszkokgi biskį.' kaip emė jeszkot , ir pasakė: 'Cziuc/.io liūlio, vėnakėlo!', ir užmigo ta vėna akis. Tada mergaitė paėmė \i\ maiszą su linais, alneszė pas karve ir Iiis linüs kiszo in ausį, per kitą emė l.iuk jau audeklą gatavą, iszbaltįtą ir iszauslą lėp grąžei. Paskui priėjus szaiike: 'Sėsul, kelk , jau ginčiui namo/ Paklausė ragautus duktė: 'Voi, tavo darbas är gatavas?1 Atsakė: Gatavas.1 kaip namo parginė, padavė maiszą sii audeklu. Ragana klausė pas dukterį savo: Ar matei, kaip ji padarė?' Atsakė vėnakė : 'Nemacziau , äsz mėgėjau , ö ji dirbo.' Trocze dėną loido sü dvom akim ir včl davė maiszą linü ir vel lė'pė teip padaryt , Ix t t;i mergaitė ir tiį teip užmigdė. Ketvirtą dėną leido sü trimi akim. Ėmė niigdyt, alė ta neužmėga, säko: 'Lopė man motina, kad ;isz tave dabocze, kaip tü padarai.' Kmė vėl ir lai teip galvą nėžėl. Pradėjo teip vėl migdyt, užmigdė dvi akis, ö treeze lik biskį prisimerkė. Paskiii mergaitė paėmus maiszą nūneszč ir vel kiszo linüs in ausį karvės, per kitą emė laük audeklą suverptą, iszaustą ir iszbaltįtą , ö tä raganos duktė viską matė. Priėjus mergaitė säko: 'kelk, scsut, jau gineim namo.' Parginė namö, ir pasakė raganos duktė: Viską maeziaü, kaip ji daro.'

Tada ragana ernė papiovė Uį karvūlę. Nuėjo vėl ta mergaitė ant kapiniu, pradėjo vėrkt. Motina atsilėpė žemė, sako: *Ar snekli, är lyje? Nö medžiu rasa krinta.' Atsakė mergaitė: *Nė suokti, ne lyje, nė rasä nė medžiu krinta, tik äsz ezion verkiu.' Paklausė motina isz žemės . 'kogi verki?' Atsakė mergaitė: *Jau U\ karviitę mäno papiovė.' Pasakė jei: 'Aik namö, praazyk, tegul tau duda žarnas iszczv'slvt. O tosė žarnose rasi zėda ir moži ir avižą, tai lü jus parnėszk ir pasod^k po langu.' Ta mergaitė pas sodželką bcczvslvjlama rädo viską, k^ jei sakė, ir pasodino teip, kaip jei lepo. Ant rv tojaus rädo ton szulinį vyno ir medį su obuleis.

Ir atvažėvo venas karaliunaitis. Pakeliui važiudams gavo lenao to vvno ir siuntė ta, raganą pasemt to vyno ir Iii obüliu atnoszt.

Digitized by Google

Kaip atėjo ta ragana päs szulinį, las vynas labai gilei pasidalė ir I« obülei aukszlai iszkiio. Paskui atėjo (a mergaitė, tai tas vynas pasidarė pilnas szuliny's, ir te obülei visai žemai nuėjo: paskynę obuliu ir pasiėmė vynu mergaitė ir nuneszė karaliunaicziui. karaliiinaieziui iahai patiko, sakė: 4Ū'2 lokį traklavojimą asz läve ženysius.' Paskui ragana iszgirdus tokius žodžius ėmė mergaitę pakavojo in tok«; kamarą, užrakino, o savo dukterį leido už karaliunaiczio.

Yaziuje raganos duktė im bažnycze ant szliübo, ale negali lai> czeverykais apsiaut, kairus davė karaliunailis mergaitei, tmė ragana nulaszė kojes savo dukters, paskui ir apavė ir iszleido km bažnyeze 6 U\ mergaite paleido vėl ganyt. Bet ta mergaitė lėkė kaip paukszlis ir lėgdama sakė: 'Kuku, kuku, raganiukas kojos nulaszylos!' Iszgirdo karaliunailis, kad teip sako; roislyje, turimi man apmainė pana. Padarė reviziję ir rado, kad leip nutaszytos kojos. Tujaus U\ pavarė, 6 su Uu apsiženyjo kr gyveno gerai.

Šaltinis ir teksto kilmė
Leidinys
Litauische Volkslieder und Märchen · lietuviški pasakojimai, 1882, Nr. 34
Skaitmeninė kopija
Internet Archive
Licencija
Public Domain Mark 1.0