Apė tris brölius ir ju žvėris

Buvo trys brölei ir turėjo veną seserį. lszėjo rėzą sü tai sėsere ant palevonės, pamalė vilką, norėjo nuszäut. Tai täs vilkas sakė : 'Neszaukit mäne, asz jüm ddsiu visėm trim brölem po vaiką *

Digitized by Google

Ir je paskui pamatė szėrną, ir tas davė pö vaikę vUem trimi. Paskui trip ir lapė ir ievas ir zuikys ir meszkä davė visem Ihm po vaiką. Ir pabaigė je palevonę vidurį girios. Ir rado tris bėrius, kr yra Irfs kryszkelės. Dabar eniė kirvį venas brolis ir kirto l bėrif ir sakė: Dabar skirsimės žednas sau. 6 katras ateisim, apeisim apė beržą, ir kad beks penas, lai busim gV vas . <> kad kraujes, tai busim negyvas ' lr visi tr^s pa/ėnklino pö bėržą. O klausė pas savo seserį: 'Su katrų Iii dabar aisi f Atsakė: 'Su vyriausiu broliu.' Ir ejo žednas sau.

Ir nuėjo tas brolis vyriauses į tokį dvära, ö (äs dvaras bm o apraganautas, ir te gjvėno razbainįkai. Nuėjo jis ir pradėjo kapot Itis razbainįkam galvas. O te jo i\erys nėszė kožnas sau razbainįką [ skiepą. O vonäm razbainįkui tiktai pusę žando atkirto, ir jis u2sitaj\jo, kad jis negyvas. Ant rytojaus tas ponaitis ejo medžiot [ savo girę ir tai sesutei visur lepė ait, tik į ti\ sklėpą n'eit. Ir ji visur ejo. nuėjo ir in U[ sklėpą, pravėrė skiepą, ir tas razbainįkas, kur būvo užsitajyjęs, jei sakė: 'Nenusigąsk. Käs tau būt grnsms. ar pats ar brolis?' 'Man rodos, käd butu geresnis päts kap brolis.' Sako tas razbainįkas: 'Tai mudu ženysimės. Nueik in pakajus, rasi szepoj tris bonkutės sü lekarstom. Veną atnėszi man: kur žandas pėrkirstas, tai man patepsi , iszgis; ö kitą Ik>ukūtę, käd sveikas biicze, 6 trėezę, käd drūtas būcze. O kai pareis brolis isx girios palevojęs sü sävo žvėrėlėm, ir tu jį pėrsznekėk .Hrolau, Iii ėsi drūtas; kad äsz tau suriszcze n^kszczius užpakaly szilku posmeliu, är tu jus nutrauktum?* Ir kaip malasi, jis nenutraukė, tai mäne paszauk.' Parėjo brolis ir davė suriszt, lr jis patraukė ir nutraukė: 'Sėsli, man permenki szitė siūlai.' Ir v^l Lsjejo jis in girę. Ö ta sesutė nuėjo päs t;į razbainįką klaust, ką dabar daiyl sü jü, kad jis nutraukė ta, szilkū posmiuką. Tas razbainįkas lepė antrą rozą drucziau suriszt. Ir ji suriszo jem užpakaly \el nykszozius, ir vel jis patraukė ir nutraukė ir sakė: •Sesute, permenki man szite" tävo szilku siūlai.' Vel iszejo į girę, ö i sesutė vel nubėgo pas t.i razbainįką ktaustis, k;į daryt jėm. Ir lepė nueit paimt daug labai siūlu, tai nenutrauks; ir sakė: 'Kad nenutrauks matysi, tai paszauk mane.' Trauke täs brolis ttSs szilkus ir nenutraukė. Sako sesutei: 'Atriszk mano pirsztus.' Ö sesulė sako * Aik szė, razbainįke.' Ate razbainįkas kirst tam broliui gahą, ö jisai sakė: 'Palauk marės. .Mane tėvai mokino tok^

Digitized by Google

balsą änt szitos dudžiukės.' Ir jisai iszsivėlyjo pėr tris daiktus duddt sü lai dudziukė, pirmą rozą pakäjui, antrą rozą premenoj, trėczę an dvaro. Ir prade jis imt savo dudžiūkės dudöt, kad subüstu jö žvėrėlės. Ir emė nuklausė žvėrys. Pirmiause iszgirtlo lapė, käd gaspadörius jüju szaūkėsis änt retünko. . Pribėgo lapė, o vilkui kirto sü vtidega pėr akis. Ö vilkas tingėjo keltis. Tai lapė nubėgo pas levą, ir levas drūtas labai visas greit žvėrelės subüdino. Levas kap tik szoko, e nu*' duris iszniuszė, ir atbėgo 2\erys an dvaro. Ir lapė tds siūlus nö pirsztu nukando ir paleido 14 gaspadorių. !r emė lėvas pėrplėszė tĄ razbainįką pusiau, ir visi žvėrys isznesziöjo pö kaulą jöjo. O täs brolis sakė: 'Sesüte, asx täve szitep mylėjau , an ranku nesziaü , ö tü man teip padarei ! Nenusigąsk, sesute, äsz tau nedarysiu dabar smėrtes.' Nuėjo brolis in pakajüs. rädo szepą, toj szepoj trys o bulei, venas äukso obülyvs, kitas sidabro, treczes deimanto, ir trys cvekai, aukso venas, kitas sidabro, trėezes deimanto, ir emė 14 sesutę pre senos prikalė, rankas prikryževojo ir köjes prikalė, ir padėjo jei lös tris obulius: 'Sesute, kai pavirs obülei, deimantas auksu 6 sidabras deimantu ö auksas sidabru pavirs, tada tü iszpakutavösi.' Ir iszejo tas brolis isz tö dvaro.

Priėjo jisai toke; trakternę. Toj trakternė visi smutni »ab«. Jisai klausė: 'Kode! jus toki smutni asat ?' Üz tai mės toki smutni asam, mvisu szėnde karalailtfnei dekretą padarys, padus devyngalviu! smakui.' Klausė tas brolis: 'Ar negalčcze iszgėlbėt? Ma. rödos, käd äsz iszgėlbėcze ję.' Davė žinę karalienei, kad czė p toks, kür iszgėlbės karaliaus dukterį. Ir gavo žinę, atvaiėvo sü dronczkom 1 ir paėmė tą brolį ir vežė. kür darys dėkretą tai panai. Ir j£ lyde sü didele nobaženstva ir ję pasodino tes mariom. Paskui visi ejo namö. O tas sü sävo žvėriūkėm stojo tes mariom, ir pamatė sü devyniom galvom smaką iszkylant. Tai jo žveriūkės pradėjo jį stroszįt: lapė pavilko savo vudegą ir tą devyngalvį lejo su vudega pėr akis ; ö meszkä paėmus sü sävo kanopa metė jem an akiü: 6 lėvas labiau ströszino, vandenį lejo ant jo; o zuikys lakstydamas vis jį ströszino. ir jis devyngalvis szöko isz vandenio. Tai tas brolis paėmęs kirto kirto kirto szoblė. Paskui meszkä smaką traukė isz vandonio, 6 levas jįjį tuj pėrplėszė, ir visi zve-

/ Scheint eine Verdrehung des poln. ruts. dorožka 1 Drotchke zu setn

Digitized by Google

r\s jį iszsidalmo. Tai dabar džiaugėsi, kad ta panä atliko no xuako. ir sako ta pana: Sėsk in mano karėtą, važiusime namo.' Ir dovanojo jėm žedą ir pūsę savo skarikės. Važėvo, pürmonas sznekejo SU lekajü. sako: 'Kam mės vėszime namo szitą žmogų su šiitais žvėrimi? Imkime ir padarykime jėm smėrlį ir sakykim savo karaliui «Nė jis iszrelavöjo, jis nuėjo sü savo žvėriukėm , o m* s iszretavojome tavo dukterį*/ Ir padarė te jėm smertį, ir nuvaževo namo.

Ö tos žvėrvs labai vėrkė, ir jös nežinojo, kį reik daryt. Vilkas buvo labai iszmintingas , nuėjo tut girę, rado žmogaus arklį, emė papiovė, ir nuvedė lapę in tą arklį ir lepe jem: 'Kas atlėks tos mėsos Jest, lai tą pagauk ir atneszk levui." Ir atlėkė varniukas, ir pagavo jį lapė ir atnesjė levui varniuką ir padavė. Paskui atlėkė varna praszyt : 'Aliduk mano vaiką, asz tau dovanosiu kažin ką.' Sako tas levas: 'Atidusiu asz tau tavo vaiką: nulėk ir pames/ k tökio vandenio ir iszgydvk mum szitą brolį/ Ir s-*kė varna, kadai Sunku iszgydyt szitas žmogus; yra tokioj kara- Ivslė didelis mestas ir tam mėstc tokio vandenio trys szulnei, venas gyvojo, antras drūtojo, trėezes greitojo vandenio.' Ta varna nulėkė in lĄ mestą. Stovi varta didelė pas ttis szulnius, ir negali prileki, tai ji nulėkė ir uždegė mesto tris mūrus, ir te v arta u n įkai nubėgo jo gint, retavöt tos ugnes. Ir ui tarpu ta varna pdlė int szulniuką, kür gyvas vandti, prisėmė pilną snapą gyvojo vandenio, ir emė ptilė in kitą szulniuką, kür drūtas vandu, ir ptilė in treezę, kür greitas v and u. Parneszė vandenio in antrą adyną. Ir emė impylė jėm tö vandenio gyvojo in burną, ir atgyjo, ir impylė jėm drūtojo, tai jis atsikėlė, ir impylė jėm greitojo, tai jis vaikszcziojo ir buvo sveiks sü visü. Kalbėjo in savo žvėriukes, kad Asz buvau užsnūdęs. Paskui sako levas jem : Tave nutrüczyjo ' lekajus su kürmonu.' Ü «lalWir jis su savo žvėriukėm parema pas tą eecorių, kur iszvalnino jo dukterį. Inteina in tą meMą ir randa tą paną ženyjentis sü tri lekajum. Ir jis parėjo ir sako Ką jus turit d6 ženklą? Mes lürim jos žėnklą: turiü jos žedą kr turiü jos skarik.;/* Alė karalius ir pamatė t* skarike. ir 14 žedą, jis sakė: 'Dabar tai yra prauda szito/ Ir emė iszkasė

I Hier und unten S. tts gebraucht die Erzählerin nutruciyt falsch für nutrolvt.

f Oben hien es: Dovanojo j^ni jmsę savo skariki*.

>

Digitized by Google

dubę sü ugnė ir i;i lekajų ir t.i kurmoną inmetė in ügnj. Ir ėmė tasai žmogus apsižėnyjo sü tai karalenės diiktere, ir dovanojo karalius savo karalystės pusę.

Ir emė rözfi tasai karaliaus žentas iszejo sü savo žvėriukėm in girę, ir sūtėmė. Ir jisai kalbėjo, kad Mane pagavo naktis devas dangüi, ö äsz ant žėmės sü sävo žvėriukėm ir nebijau nčko. Pasküi pamacziaü ') ügnj vidury girios, nuėjau pažiūrėt in tą daiktu. Tenai stovi boba ir kūrena ūgnį. 'Böba mocziüte, ar nepriimtum mane pėrgulėt?' 'Ö kode! tavė nepriimeze? Tikt asz bijau tavo žvėriukiu, pazvėlyk tavo žvėriukės pabausU* , asz tada nebijosiu.' Äsz atsakiau : 'Gali pabaust mano žvėriukės.' Ir ji pabaudė tais žvėriukės, ir pavirto in akmena, ir tas žmogus rozu pavirto in akmenę.

Ö jauniauses brolis ateina pas tiis bėržus, kür t$ brölei sūrėsi žednas säu. Atėjo ir emė apėjo api lös tris bertus ir emė bekt kraujei. Jis sakė kad Mano vyriauses brolis nėra gVvo dabar. Pasküi jisai sü savo žvėriukėm ejo in ta, me'stę in ta, traktyra Ir rädo visüs smutnüs, kad karäliaus žėntas praptflė. O je mlslyje. kad jis tas pats, prasidžiugo visi, säkö : 'Tavė visür jeszkome, o dabar iszjeszköjome ir atradome tavė.' Ir j$ nuėjo parvedė karaliui žėnta. ir emė karaliunaitė isz (didelio džiauksmo nepažino, mislyjo, kad jös pats parijo, ir emė klausinėjo karaliunaitė: 'Kur tu buvai ik szölik?' 'Asz ik szölik palevöjau.' ir jisai susiprato, kad jo broliu jeszko. Atėjus nakczei ejo je'du gult, ir emė pasidėjo sz0blę in vidurį. Ėmė klausinėjo pas karaliunaitė, sako: 'Kodėl tėp padarei?' 'Padėjau szėblę : mažam vaikszcziodamas po girę nulaužiau szakėlę, tai mažam didelei pre'sz de'vą sugresziau Rytmety atsikėlęs sü savo žvėriukėm nuėjo in girę pamedžiot. Karaliunaitė präszo: 'Atvėsk žalneriu, ir tegü sü tatim aina rozu in girę.' Ale jis emė nenorėjo, kad sü jtf aitu in girę, ir isiejo jis ve'ns in girę. ir emė užėjo naktis an jojo, ir emė sznekejo: 'Devas dangüi, asz ant žėmės sü savo žvėriūkėra , neko nebijau.' ir jis pamatė ūgnį. Nuėjo pas ta. ūgnį, randa raganę kūrenant ūgnį, ir jis prriszėsi nakvynę. Jėm atsakė ta böba. 'Možna priimt in nakvynę. Tiktai bijau tavo szitu žvėriūkiu, prašiau pazvėlyt man pabaust szitais žvėriukės.' Ir pabaudė tais žvėriui; Vgl. S. 246 Anm. I-

Digitized by Google

kes, ir pavirto jös In akmenį, ir rozü jü gaspadörius pavirto in akmenį.

Paskui vidutini! brolis atėjo päs lils beržus ir eme lus apėjo ir rado kraujus bėgant. Sako: 'Ak, mano brolei dabar neg) vi.' Paskui ėjo jisai sü savo žvėriukėm in ta, mesta ir nuėjo m tcį trakternę. Ir ėme mishjo lė" mtfszeziönys, kad atsirado karaliaus žentas. Ir ėmė klausinėt pas t«į žmogų: 'Kur buvai, karaliūnaiti. ik szolik? Mės visur tave jeszköjom.' Ir jejei nuėjo pas karaliūnaite. ėjo jis rozu. Karalhinaitė klausinė: 'Kur iii buvai ik szölik f

Asz palevöjau ik szolik.' .Nakczė güli jė'du in löva, ir ėmė jissii pasidėjo szoblę in vidurį. 'Kodėl tep padėjei szėblę in vidurį?'

L 2 tai padėjau szoblę m vidurį: mažam dabar, kaip pö girę vaikszcziojau, nulaužiau szakelę ir sugrėsziau prė'sz deva.' Rytmety atsikėlęs ėjo in girę jeszköt savo broliu. Alė ta karaliunailė nenorėjo leist jo >eno. Sako jisai, käd Äsz nendrių didelio pulko.

Jisai ir medžiojo pö girę sü savo Žvėriukėm. Jisai parpula ant žemės ir klauso, är neatsileps jo broliu žvėrys, ir atsilepė dabar pö žeme. Ale jis nežinojo, ant katro daikto atsilepė žvėrys lös. Tai jis ėmė Irubyt, ant katro atsileps, ir vėl atsilepė žvėrys. Ir ėmė sulėmė. ir jis kalbėjo: Dėvas dangui, äsz änt žemės: nebijau, turiu savo žvėriukes.' Nuėjo toliau , pamatė ugnį, päs U ugnį boba ugnį kūrena. Ir ėmė kalbėjo su tai böba : 'Möcziut, ar nepriimtum mäne in nakvynę? 4Ö kodėl äsz nepriimcze tave in nakvynę? O käd äsz bijau tavo žvėnukiu, pazvėlyk savo žvėriukes pabaust.' 'Koks äsz büeze gaspadörius, käd äsz dticze kitam sa\o žvėriukes baust? Pabausiu äsz pats.' )r ėmė da\ė tä boba savo nkszeziuke, ir jisai paėmė rykszcziukę, ir jis sävo lapute kai pabaudė, tai ta laputė pavirto in akmeną. Emė ir savo nusiuntė lėta, kad iszpiautu aržuliuką. Indėjo tą aržuliuka int ugnį ir suszütino ir pradėjo jį lai bobai dril : 'Algydyk mäno brolius ir tais žvėriukes/ )r ėmė boba ragana atgydė tus brölius ir tais žvėriukes. ir ėmė iszkilo isz tu akmenų isz tu malku, ir emė užkilo ir vaiskas slrosznas, ir tė buvo didelė zmynė, ir buvo tas didelis \aiskas jos, tos bobos, nutrūnytas l). Tai je* parėjo namo su didele zm\nė, ir pamatė eėcorius. käd pareina tė žmo-

1 Vgl. N. Ž«J Anm I

Digitized by Google

nės, ir nepažino, katras yra jos pats. tos karaliunailės. Norėjo karalius jė'm dovanot visė'm trimi po karalystę, ir ėmė szite jaunesnysis ir vyrėsnis dovanojo szitam vyriausem, ir sako jedu : 'Brolau, mes dabar jurai iszretavöjom nö szito smėrtCs, dabar gyv^k sii karalė'nės duktere.'