Senojo leidinio tekstas
Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Laumės gyveno kitą kartą prieš pavietriją ir par pavietriją. Gyvendavo jos tarp žmonių. Apsigyvens, budavo, jaujoje ir verpia. Iš tenai niekaip jų išvaryti negalėdavo.
Vieną kartą vaikėsas (bernas) sakėsis, kad jis jas iš varysęs. Jis priėjo prie jaujos durių, tik pyrst! laumės metė darbą ir pradėjo vyti jį, o jis begti. Jos vis šaukia: ,,„stipinu kabarkšt!" Viena kaip mes į jį su stipinu, jis ir pakrito negyvas. Jos daugiau nebegryžo; vie
*, N. 45—49 užrašė A. Janulaitis: Mitth eilungen der lit. litter. Gesell 1899. Bd. IV. S. 516 folg. į ton tų drobių rado vienas tošis. (Nuo Čepurnienės iš Mikailėčių, Šaulių pav.)
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Lietuviškos pasakos yvairios · 2 dalis, 1904, Nr. 45
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
