BŪTYBĖ · LIETUVIŲ SAKMĖS
Laumė
KLAUSIMAS · ATSAKYMAS IŠ ŠALTINIŲ
Kas yra laumė?
Laumės jaunus kudikius paglemždavo ir juos apmainydavo. Kada Laumė teip trusėsi, bernas gulėdamas kerčioj' ant suolo į tą viską su atyda tėmijo, ir kada Laumė nusigręžė į kitą pusę, tai gudrus bernas, pačmęs greitai kudikį nuo skuomės, pasiguldė pas savę: dabar Laumė atsigręžė, o neradusi kudikio ant padėtos vietos, didei nusistebėjo ir suplojus rankomis išėjo laukan. Kada atėjo sena bobutė kudikį prausti, bernas pakilo nuo savo guolio ir paliktą Laumės kudikį pačmęs už kojų met6 atgalia ranka į duris, iš kurio persimaiuė vėl šluota; tikrąjį kudikį atidavė vel jo motinai. Kada at6jo nakties vi
Atsakymas sudarytas tik iš žemiau nurodytų citatų.
Laumės jaunus kudikius paglemždavo ir juos apmainydavo.
Kada Laumė teip trusėsi, bernas gulėdamas kerčioj' ant suolo į tą viską su atyda tėmijo, ir kada Laumė nusigręžė į kitą pusę, tai gudrus bernas, pačmęs greitai kudikį nuo skuomės, …
Kada atėjo sena bobutė kudikį prausti, bernas pakilo nuo savo guolio ir paliktą Laumės kudikį pačmęs už kojų met6 atgalia ranka į duris, iš kurio persimaiuė vėl šluota; tikrąjį kud…
Kada at6jo nakties vienuolikta valanda, atėjo trįs Laumės į tą pašiurę ir netemydamos ant gulinčio, pradėjo tarp savęs kalbėti.
Ką sakmės pasakoja
Kiekviena eilutė — citata iš archyvo teksto; spausk ant pavadinimo, kad atvertum pasakojimą.
Laumės jaunus kudikius paglemždavo ir juos apmainydavo.
Kada Laumė teip trusėsi, bernas gulėdamas kerčioj' ant suolo į tą viską su atyda tėmijo, ir kada Laumė nusigręžė į kitą pusę, tai gudrus bernas, pačmęs greitai kudikį nuo skuomės, pasiguldė pas savę: dabar Laumė atsigręžė, o neradusi kudikio ant padėtos vietos, didei nusistebėjo ir suplojus rankomis išėjo laukan.
Kada atėjo sena bobutė kudikį prausti, bernas pakilo nuo savo guolio ir paliktą Laumės kudikį pačmęs už kojų met6 atgalia ranka į duris, iš kurio persimaiuė vėl šluota; tikrąjį kudikį atidavė vel jo motinai.
Kada at6jo nakties vienuolikta valanda, atėjo trįs Laumės į tą pašiurę ir netemydamos ant gulinčio, pradėjo tarp savęs kalbėti.
Ant rytojaus keleivis patyrė, jog Laumių apsakymas pereitos nakties buvo teisingas; minėto ukininko pačios kudikis buvo užgimęs, apie kurį keleivis va- | kar nieko nežinojo, ir tėvai iš džiaugsmo paprašs ke- „ leivį už podį.
Kada visi linksminosi, atėjo tarnaitė į pašiurę malkų dėl pakurimo ugnies, ir jau buvo beimanti minėtą pundelį, bet keleivis, žinodamas Laumių kalbą, ir nelaimę, tevams liepė susilaikyti, prisakydams, idant tas pundelis malkų butų užlaikytas čielybėje kol jis sugrįš antru kartu savo krikšto sunaus atlankyti.
Dabar po devyniolikos metų sugrįžo podis atlankyti savo sunaus, irapsak6 apie girdetus Laumių pranašavimus, dėl kurių jis liepė aną pundelį malkų užlaikyti.
Tėvai ir patsai 8unus nenorėjo į Laumių pranašavimus tiketi ir tuojaus liepė užkurti ugnį ir tais malkas sudeginti.
Kai iškirto girias, pranyko ir monai ir laumės, o gal todel, kad jais žmonės nebetiki dabar ir tik juokiasi, kai koki seniai, kaip aš, imam pasakoti, kas saniau dėdavosi.
Büva smarki ir nelabä Laumd, kuri ir to paczd girio säva gyvünimq turdje ir kuri^ nSks jveikt negaieje.
Laume päs cimorninkq atdjusi Jem läbq väkarq säke ir dejosi labai meilinga, nes Jei tä muzike labai patika.
Tai cimeminks nuejes atSiPeszc säva kirvj ir k;^lj, ir iszsijeszkdjqs didziasj kelmq, t^ jskele jis ir teip gilei kyij jmusze, kül plysz^s teip didelis büva, käd Laume pirsztüs jkiszt gaieje; d kai ji büva abdju ränku pirsztüs jkiszusi, tai jis k^Ij iszlräke ir kelma plyszys susiczäpe, ir jos pirsztüs teip skaüdzei suspäde, käd vis kraujei iszcje ir ji isz didzös kanczds susim^^zo bei pagäva teip skaüdzei rekt ir mei
0 därza ir daugiaüs vektdt nereikcje; Laumd j jü-därzq vögt daugiaüs neleje.
Aid cimerninks ape zdgoriaus venülika nuej^s eme an^ Laumds gelezin] vezimüti * bei velü botagatj, kuriüs jis anömdvem nekanesäkes gire tankum^ne *) büva pasikavöj^s, ir luislyje : Kad asz täm pri butdlie atvaziüshir tai jddu bümes ganü turds.
Tai lä Laumü perpykusi iszszuko' isz vandens ir iszplesze täm zuiküczni abi köjes paskutines.
Paskäi vel vaziävo gäla, lai'vel kilä Laumü leipojaii szaüke: Onüte, sesüle, eik szü päs niüs pasipüszkyt, pasimädyt, päs müs püno üpe tüka ir raudüno v^no isz krasztelio.
Tai vel ir tä Laume iszszuko isz vandens ir tij zuikütj sudraske ir iszmete isz vczimülio.
Dabär tä mcrgä vel vaziävo venä pagäl t^ vändenj ilgq gälq; tai Je kitä Laume vel szaüke, ir ji nuüjo päs je mädytis ; o ji nusivilko visüs savo drcbuziüs, tik t4 äkso züdq palaike änt pirszio.
Pasküi tä Laume säke jei: Onüte, sesüle, äsz tavü pavärsiu ( ütelc o sav^ f blüsa, o katrä pirmä isz vandens iszreplösiva , tai tä sü grazciscis drebüzeis apsired^s, o katrä päskui iszeis, sü tä skrepliü skrända apsivilks.
Tä Laume pirmä iszszdko ir apsirede tais grazeiscis drebüzeis, o Onüte päskui iszvcziidjo ir turejo 1^ skrepliü skrändq apsivilkt, ale äkso zedq turejo änt sävo ränkos.
o Laume t^ nepamäte.
Bät lä Laumü dabär draugä vaziävo , ir jemdvem ilgq gälq vaäiävus Onüte labai graüdzei vürke.
Tä Laume kläse j4: Kür lü vaziöji?
Pasküi jüdvi privaziävo tdkj dvärq dideljj didelj, ir tä Laume jüjo j t^ dvärq ir kläse: Ar yr cze devyni langai, är yr cze devyni stälai, är yr cze devyiii püdai, är yr cze devyni bliüdai bei devyni szäksziai (szäuksziai) ?
Seniäusiose gad^niose biidavo ir Laumiü, o senc^Je Letüvininkai laikc jes per negeräs dvases, kurids pustose vetose kaip pcakdiklos turejo laikyiis, o vis mülcriszkamc pavidale pasirödydavo.
Tükä Laumiü apmainyii küdikei turüdavo bais diileles galvas, kuries je nükadüs nulaikyti negalejo 0 kad ir düszimt metu ir dar senesiii pastüdavo, bet daugiaüs kaip dvylika metu tüke küdikei nesukäkdavQ.
Teip kärtq venä gnspadine ir tüki nä Laumüs äpkeista küdikj auginusi , ir jaü büves beveik dvylika mülu setis , bet povisäm be jükios nüjegos, teip käd jj- turejo vis ncsziül ir valgyd(l.
Todöl scnöje Lötüvininkai mislyjo, kAd tdkA didgälvei nü Laumiü üsq apkcisti (bet dabir jaü tökiu nerü ür tik didei retai rämlas) o todöl -ir pirai krikszto vis ziburys turej» dögli, kaip tai pre daüg Lölüviniiiku dar ir dabär laikoma.
Vi^ns börnas säv vöns kamiro gulöjo-, o ji vis käs näkt ateidavo Laumö slogit ilgq czösa, teip käd täs zmogüs jaü.
Bülent jis türjs nueit i gire, o lankuinynu stövintj auzüläti pasikirst ir isz to pasidar^t sztüpsclj änt virszüneslink sinai- Ifn nudröztq, o sü lü'm jis tür tü sk]jle uzkält, per kuriö Laumö i jo kamärq jlend; prögläm jis (üi-js ddt isz trijü dcvyniü stuköliu gelazös kügi pasidaryt, o i lä kügi löpinj köta jsidöt, sü tüm kügiu jis tür an^ sztüpselj imüszt.
Ant rytöjaus büvo visi javai skünio; tai gaspadine sztröszyjos lasziniü szaünq taureliu prispirgjt, ir Laume veik atijusi pradiljo läs spirgus välgyt.
Laume besiczaupydama säke; Bryzge, bräzge, tai tik müsza, tik skälbie per zubüs; nä paläuk, lü kanälios galä, äsz täv padirbsiii üz talai : kaip tävu vasaröjis änt laüko gulejo, Icip jis ir \el lür giilel.
Jei slubds duris beatsiverient, tik sziümszt, Laumii pro duris.
Tu Laume büvo kür ndrs kokiem üzkampy slovejusi ir mäezusi kaip nidtyna küdikj pere, o mdlynai iszijus ji ir teipjaü norejo dar;ft, alö ji vändenj iki verdaut atkaitino ir küdikj j ta vcrdanlj vändenj jdejo.
Nekaridddnö' ir atSjo venä Laumb ir sükc tai gaspadiiiüi: Tü sävo dröbe vis siülai Lautnems üusl; dabär äsz atejaü, äsz (äv tävo dröbe ikl baigicnl iszäusiu.
Teip gaSpadinei vis szön ir ten bebegiöjent, Laumö vis pasigirdamä äude ir säke: Tai tik äudz, tik dijzgie Bigüte.
Kaip jaü ikl baigient Laume büvo äudusi, tai ji isz stäkliu iszsilipusi säke: Nä gäspadin, dabär.
Seneji mislyjo käd Laümes vis daugiäusci czetvergvakareis tärp zmoniü bastydavos; sziias väkars tai büvo Laumiü väkars, ir todel ni'kur neturi-jo büt verpiema.
Bet netoli klausė laumė -ragana.
Laumė ragana pagriebė Juodelę ir parsinešė namo.
Sakmės su laumė
- Laumės apmaino kudikius
- Laumių (—laimų) pranašystė
- Vinkšninių piliakalnis
- Ape cimerninkq, Perkünq bei vdlnie.
- Ape devynis brölius.
- ApS Laumes.
- Juodeltė. .
- Gulbė, karaliaus pati.
- Ape mergi) sü vedzü.
- Apė stebuklingai gimusį karaliunę, momkinuką ir laumės dukterį
- Apie beturčio dukterį
- Apie devynis brolius ir jų seserį Elenytę
- Apie du braliu, katrie buva panašus viens in kitą
- Apie tris brolius
- Gulbė, karaliaus pati
- Jurgiukas ir Elerytė
- Devyni broliai ir jų sesuo Elenytė
- Apė Laumes
- Našlaitė Elenytė ir Joniukas-aviniukas
- Kaip laumės muša
- Apė laumukus
- Laumės ir kudikiai.
- Laumė ir šaulys (medėjas)
- Kaip laumės gyvulius ir žmones slogina
- Apė laumių skarbą
- Laumės dovanoja moteriškei audeklo
- Kaip laumės audžia
- Laumės verpėjos
- Apė moteriškę ir laumes
- Apė laumę ir jos augintinę
- Apė laumuką
- Apė laumes ir kudikį
- Apė laumes ir berną
- Laumės ir kudikis
- Laumės supa kudikį
- Laumės verpia
- Kaip laumės gasdina
- Laumė ir lino žiedas
- Laumė ir kudikis
- Laumės, dangus griuv'
- Laumės eina į atlaidus
- Laumes iš jaujos išvarė