Senojo leidinio tekstas
Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Buva viens vaiks perdykęs, o vis eidava valkioties; o tai jis mate tas laumes skalbient, o jis met6 su grumstais į jes. O tai jos jį vijo o sake: ,,paleiskim žluktą, pavykim Kilų; mes pamokįsim, kaip jis tur elgties." O tai jos vije jįjį iki jo vartų, o tai jos uepavije. Tai viena į vartus kirta, su ranka į lentą, tai penki pirštai pažit buva. O teip antrą kartą jis vel nevedė pakajų; tai jos jaujo? prausis ir sava kudikius; o tai jis vel į duris mušė. Jos dabar sakė: ,,Mes da perdykėlį sugriebsim;" o tai jos jį vije ir sugava. Viena jam per ausį kirta; tai jis pasilika gulčt, kol jį kas pamat6, o namo" parnešė; o
či 170
tai buva puse negyvs. Tai trečę dieną pamirė. (A „Les kien L. 0.) |
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Lietuviškos pasakos yvairios · 1 dalis, 1903, Nr. 98
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
