Laumė ir kudikis

Buva vieną kart žmones lankoj šieną grebti, o mer“ ga turėj mažą kūdikį. Dabar ję siuntė pavakare iš lankos namo", o ji da kudikį lanko" turėje drauge. O kaip ji eje namo", tai jį užmirša, o tas kudikis miegoje. O parėje ir kiti iš lankos vakare, o ir užmirša tą kudikį lauko Dabar jie atsimena namie būdami, kad tas kudikis paliktas yra. Dabar ta motyna tur bėgt vėl atgal sava kudikį parsinešt. "Tai ji girdėje, da gerą gala budama, Ead viena moteriškė mylava tą kūdikį; ir ji teip sakė: ,,Užmigk, užinigk, tu esi užmiršts; tava motynelė tavę užmirša, ale aš neprastosiu tavę, aš busiu pas tavę, kol tava motynėlė ateis." "Tai paskui ji atėje arty' nusigandusi pri sava kudikie; tai ji labą vakar sakė. „Dėkui, jauna mamike! aš prikavojau tava kudikėlį, aš ale tau duosiu, kv tau reik." Tai ji jei davė ritinatį audima o jei sake: ,,„Siuki tą ir deveki tą, kol gyva, ale tik nemastuok niekados." Dabar jau ta gaspadinė misly', kad ir ji galės tai daryt. Ji im' sava kūdikį ir nuneš' vieną vakarą į lanką ir jį paliek pri vienas kupetas. Dabar ji ein' toly? ir klausyxis, kas bus. Dabar ji gird' tas kūdikis teip klyk' nės laumės jį mučyje. Dabar ji bėgs atgal pri to kudikie. Kaip ji nubėg, tai ji gird* šnekant pri to kudikie: ,,Kad jau motyna ateis, tai ir motynai teip eis.“ Dabar ji priėjusi labą vakar“ sakė, ale jos nedekavojo; pirmiau ji ėme mučyt, o paskui „dėkui“ sak6. Tai ji gava gerai melstis, ale ji buva kai anglis melyna sugnaibyta. "Tai jije sirga ilgą čėsą iv iš to pamirė ir jos kudikis (Vilkiškių apygardoj. Tilžės pav. užrašė A. Leskien. Leskien u. Brugmann Lit. Volkslieder u. Maerchen S. 79)