Apė laumukus

Apmainyti Laumės kudikiai nepanašus į žmogystą: rankos ir kojos tur ilgio po tris, su viršum, pėdas. Apmainyti Laumių kudikiai nieko nekalba ir patys negali valgyti nė vaikščioti, todėl kuriuose namuose budavo apmainytas Laumės kudikis, tai neapsakomą vargą turėję kęsti tevai ir visa šeimyna. Vienas ukininkas turėjo apmainytą Laumės kudikį, tai anas norint sulaukė senyvų metų, bet negalėjo vaikščioti ir nieko nekalbėjo. Vieną kartą apsinakvojo pas aną ukiniuką tulas svetimas keleivis ir davė šiokią rodą. Sukurti vidurij aslos uguį, oaplink ugnį apstatyti lukštais sumuštų kiaušinių pripiltų su tyru vandeniu ir ten apmainytą Laumės kudikį pasodinti. Ukininkas viską išpiid6 kaip prisakė keleivis, tada apmainytasai Laumės kudikis taip atsiliepė: Miške aržuolas turi tris šimtus metų, o jo priaugamoji atžala šimto metų, aš gi esmi daug senesnis ir niekad tokių dyvų neteko regėti. Antras ukininkas ir turėjo apmainytą Laumės kndikį, tai tulas žmogus liepė apmainytą kudikį kepti pečiuje, ir kada ukininkas pečių prikurino, kaip duonai, ir taisėsi apmainytąjį kūdikį kepti, tai tuom tarpu atbėgo Laumė ir kartu atnešė tikrą kūdikį, mete per slenkstį į grinčią o savo pagriebus išėjo. Tikras kūdikis buvo aprėdytas į šilkinius rubus. :

Lietuvoje užgimus kudikiui, pribuvėja tuojaus nupraususi apvynioja aną su ražančiumi, idant Laumė naktyje, kada visi miega, neapmainytu kudikio. Laumės | šventų daiktų biję. "Taip daro tiktai nemokinti žmonės. (,„Jurgytis")