Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Laumės jaunus kudikius paglemždavo ir juos apmainydavo. į
Vieno ukininko moteris sulaukė kudikį ir kada atėjo
pats gludumas nakties, dvyliktą valandą, atėjo Laumė, pačmė miegantį kūdikį nuo motinos, aprėd6 iu šilkinius rūbus ir apsidirbusi padėjusi kudikį ant skūuomės, nuėjo pas pečių, pačinė sen5 šluotą ir aprėdžiusi į kudikio drabužius paguldė pas miegančią motiną. Kada Laumė teip trusėsi, bernas gulėdamas kerčioj' ant suolo į tą viską su atyda tėmijo, ir kada Laumė nusigręžė į kitą pusę, tai gudrus bernas, pačmęs greitai kudikį nuo skuomės, pasiguldė pas savę: dabar Laumė atsigręžė, o neradusi kudikio ant padėtos vietos, didei nusistebėjo ir suplojus rankomis išėjo laukan. Ant rytojaus bernas nusidavė sergantis,ilgai nekeldamas nuo savo guolio, ir taip atėjo aštunta valanda, bernas nuduodainas sergančiu vis gūl6- jo. Kada atėjo sena bobutė kudikį prausti, bernas pakilo nuo savo guolio ir paliktą Laumės kudikį pačmęs už kojų met6 atgalia ranka į duris, iš kurio persimaiuė vėl šluota; tikrąjį kudikį atidavė vel jo motinai. („Jurgytis.")
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Lietuviškos pasakos yvairios · 3 dalis, 1904, Nr. 191
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
