Senojo leidinio tekstas
Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Pasakoja, kitą syk kokiam tai kaime išeidavo iš upės trys laumės ir vis budavo aina po viena klččia, palysdavo ir po kiek ten valandų vėl išlysdavo ir nuveidavo vėl in tą upę ir teip jos budavo daro kas nakt'. Ale sykį tas ukinįks palindo po klėčia pažiur6t, ko jos ten landžioja, žiuri, kad vienam daikte žemė sujudita: jis pakas6, žiuri — aukso skarbas, tai jis tų pinįgų pasijėme, kiek jam reikėjo ir kada reikejo, tada ėmė, stojo dideliu bagočium. Ale sykį rado jį po klėčia negyvą sprandu užsuktu in užpakalį. Pasakoja, kad tai laumių pinįgai buvę, tai laumės jam ir galvą nusuko. (HVog On. Paliuliutės iš Ožkabalių.)
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Lietuviškos pasakos yvairios · 4 dalis, 1905, Nr. 136
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
