Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Devyni brülei liiröjo lik vena \seseri, o je visi pastiijo zalnOrei. Vyriäusies prö.zalneriu iszeidams, nupirko sävo sescrei äkso zed^; alü sesüf dä täsyk büvo mazä ir iiü to zödo, neko nezinöjo. Bet kai ji didele pastdjo, tai ji rädo, skrynio tq ir kläse sävo mötyVos: Käs nupirko lä zeda ir ji cze idejo? Tai niölyna jei pasäke; Tü lurt^ei devynis brölius, ir vyriäusies läv t^ z^da nupirko. Pasküi ji präsze sävo mölyna, käd je lestu atsilankyt päs sävo brölius, tai jös mötyna j^ ir iedo ir pakinke jei jtök| mäz(| vezimätj* ir arkU'ika mäzq, o tai ji vaziävo. Bevaziüdama änt kelio ji sutiko zuiküti, o täs zuikütis präsze: Onüte, sesöie.
povüzik man6; tai ji j( jleda ir sdke: Ttipkis { vozinto gäla. Kai jüdu dabiir vaziävo, tai privaziävo jures; tosä jürese inidusi (inäu> de»i) Laüines pre kräszto. Oniile al^ büvo lubai püikei apsi>, redzusi o ir äkso zSda turejo. Kai dahär Laüinös iiiätü vaüiijent sü Ifi zuikuczü, lai szaükc Eik sz4> Onüte, päs inüs, pasipüszkyt, pasimädyt; päs hiäs peno äpe teka ir raudono vyno isz kraszldlio. AI6 täs zuikülis draüdu ir säke: Oniile, sesele, neeik päs jäs; üpe kraiijeis ldka, ir isz krasztelio aszaröles. Tai lä Laumü perpykusi iszszuko' isz vandens ir iszplesze täm zuiküczni abi köjes paskutines. Paskäi vel vaziävo gäla, lai'vel kilä Laumü leipojaii szaüke: Onüte, sesüle, eik szü päs niüs pasipüszkyt, pasimädyt, päs müs püno üpe tüka ir raudüno v^no isz krasztelio. Täs Zuikütis vel je draüde sak^dams kaip pirmq kärta. Tai vel ir tä Laume iszszuko isz vandens ir tij zuikütj sudraske ir iszmete isz vczimülio.
Dabär tä mcrgä vel vaziävo venä pagäl t^ vändenj ilgq gälq; tai Je kitä Laume vel szaüke, ir ji nuüjo päs je mädytis ; o ji nusivilko visüs savo drcbuziüs, tik t4 äkso züdq palaike änt pirszio. Pasküi tä Laume säke jei: Onüte, sesüle, äsz tavü pavärsiu ( ütelc o sav^ f blüsa, o katrä pirmä isz vandens iszreplösiva , tai tä sü grazciscis drebüzeis apsired^s, o katrä päskui iszeis, sü tä skrepliü skrända apsivilks. Tä Laume pirmä iszszdko ir apsirede tais grazeiscis drebüzeis, o Onüte päskui iszvcziidjo ir turejo 1^ skrepliü skrändq apsivilkt, ale äkso zedq turejo änt sävo ränkos. o Laume t^ nepamäte. Bät lä Laumü dabär draugä vaziävo , ir jemdvem ilgq gälq vaäiävus Onüte labai graüdzei vürke. Tä Laume kläse j4: Kür lü vaziöji? Ji säke: Asz vaziüju päs sävo brölius alsilankyt. Pasküi jüdvi privaziävo tdkj dvärq dideljj didelj, ir tä Laume jüjo j t^ dvärq ir kläse: Ar yr cze devyni langai, är yr cze devyni stälai, är yr cze devyiii püdai, är yr cze devyni bliüdai bei devyni szäksziai (szäuksziai) ? Ir galiäsei kläse: Ar yr czä devyni brdici? Tai szinkarka atsilüpc: Cze neyrä devyni langai nei devyni stälai ’ nei devyni püdai nei devyni bliüdai nci devyni szäksztai ir nei devyni brölei. Tai jüdvi vel nuvaziävo j kitq dvärq, ir tä Laumü vel jejo j vidq ir teipjaü kläse, ^ kaip ir pirmq
Digitized by Google
syk. O czonni büvo devyni brölei, ir vyriasies brölis po langu stovejo ir iszgirdo j(S leip szndkant; tai jis tftja« ejo kilüs brölius
pavadjl ir säke: Tai l)us likrai niüsu sesö; paskiii jö tü garbingai
prieme, pasisodlno uz slalo ir jö labai paniylejo. Pasküi vyriäusies brölis klase: Kas taf, kur veziniely lävosed? Tai Laume:
Äsz pajüreinis kai vaziavaü, tai Laiitnü jsiscdo ir asz je pavezinau. Brölei sake: Tegiil ji eina zirgü ganyt | laükn; ir ji • lurejo eit gonyl, Kai ji gane arklius, tai vyriösiojo brölio arkl^fs ucede, atsisldjo ir gana, needa. Pasküi ji dainavo töki^ dainq:
, Ei zirgeli jfidbereli,
’ ‘ ko needi zaiie zöle, , . .
ko negeri srövc üpe? *) *. * • •
Tai las arklys prasznöko ir sake: ^
Kij äsz esiu zäli^ zöle? . ' .
. * . ‘ Kä äsz gersiu sröve üpe? • , 1 "
Anä Laumö, raganele, / sü brolcleis vyno geric, .
• • ^ •
0 tü, bröliu sesuzele, ’ ‘ * ’■
turi zirgeliüs ganyt.
Wyriasies brölis laukö büvo, tai jis girdejo lä daina dainüjent; tai jis nuejo änt laüko ir säke: Laume, rägana, cik sze
mäno gälvi) paulinet; ji graüdzei labai verke ir nuejn. Gälvi]
bcutinejent, pamäle brölis tä zeda änt jos ränkos ir klase je: Kür
tü gavai tä zödq? Tai ji jem säke: Asz turejau devynis brölius,
o kaip äsz da inazä buvaü , tai vyriäsiesis brölis in^ niipirko tt^
• •
zöda. Uzägusi äsz iszsiilgau sävo brölius allank^t, o mä bcvaziüjent pagäl jüres, Laumes inan^ vadino niädylis, ir äsz nuejaü; ‘
tai vönä Laumö mone päverte ( ütelQ o save i blüstq ir säke:
Katrä pirmä isz vandöns iszeisz, tä sü grazeiseis drebüzeis apsired^s; Laumö pirinä iszszöko ir apsiredc. Dabär mäno brölei
j(* myl , 0 äsz turiü jü zirgus ganyt. Tai täs brölis lüjaü szale
jos isz gailesczo apgaiszo, ir atsigäves vödesi j^ namö. Ji lurejo
•
grazci misimazgöt, ir jis jei nupirko naüjq kleidq ir jö gruzei
' * f
^ ''S «W 1
') üpeje.
♦
npredi!. Polnm vyriiisics l)r<5lis sdke snvo kiloms l»rdli«‘nis ktid Laiime prigiivo jü sdscrj; Ini je siike: Kökie mükii rniis diilti'ir tsf Lnütnei uzdcsiin? Taf je dme örklj, dplcpe j( su smalä, pasläte ■ji szale diiru ir säke: Latiiiie, nigana, eik latika isz slub(5s. Tä Launie sakc: Ei pön, äsz negaliu iszoil, arklys sld üz düru. Je säke : Müszk sü rankä ärklj, tai eis szalin ; ji iin'isze, lai raiikä ir prilipo prt* smalds. Je säke: Spirk sü köje; ji spyre sü köje, ir küje prilipo. Säke vel: Müszk sü kitä rankä; ji inü.sze, ir kilä rankä prilipo. Vel säke: Spirk sü kitä köjc, tai viskas atszdks; tai ji spyre, ale ir kitä kdje prilipo. Müszk sü kaktä, tai atszüks visklis; jni lai däranl ir kaktä prilipo. Anl gälo ir sü pilvü lurtjo stüml, tai prilipo ir pllvas. O dabär büvo visä prilipiisi, tai brülei eine gera r^ksZIe, päplake tä ärklj ir säke:
Begk zirgeli
Jüdbereli ,
Pür pusezes,
Per däubäs,
Parbegdams jüresc nusipläk (-pläiik).
• *■
i
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Handbuch der litauischen Sprache von August Schleicher Litauisches Lesebuch und Glossar, 1857, svetainės įrašo Nr. 5
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0


