Senojo leidinio tekstas
Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Laikuose, kada valkiojosi laumės ir raganos, ėjo viens bernas vakare iš laukų nog arklių. Teko jam aitie pro pirtį; klauso, kad pirtij' kas periasi. Jis atsidar6 duris pažiurčt, kas ten yra, pamatė, kad — laumės. Jis persigandęs — būgtie, o tos laumės — vytie! Tai jis ką tik spėjo, sako, an kiemo vartus užkėlė, mislijo, kad jau anos per vartus nelips, žiuri, kad jau rangosi per vartus, tai jis — in stubą ir duris užstumė. Tos
133. laumės už durių sakę: ,,męs tavę kitą syk pagausim.“ Sako po kelių dienų jį bet pagavo ir sudraskė. (NVog Kazio Galinio, Ožk.)
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Lietuviškos pasakos yvairios · 4 dalis, 1905, Nr. 125
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
