VĖLĖS
Į sakmių mišką

Laumės · 1905 M. RINKINYS

Apė laumuką

Jonas Basanavičius (surinkėjas) · 1 min. skaitymo · Šaltiniai ir teksto kilmė

SUSIJUSIOS BŪTYBĖS Laumė

Šios sakmės vaizdinys · DI meninė interpretacija Pažvelgti iš arčiau
Senojo leidinio tekstas

Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.

Kitą syk buvo toks ukinįkas su motere. Naktij Dievas jėm davė sunų, o kada apsiramino, tai toj? motina užmigo pasilset; kudikį paguldžius, žiburį užgesino ir visi sumigo, o kaip visi sumigo, atėjo laumės ir apmain6 vaiką. Nieks ap6 tą mainą nieko nežinojo ir augino tą laumuką, ir tas laumuks jau užaugo keturių metų ir vis nevaikščioja, nė nešneka. "Tiems tėvams labai su juom vargas buvo. Ale atėjo toks ubagas, nusišnekėjo toj gaspadinė, kad vaiks jau tiek metų, o nevaikščioja, n6 nešneka. Sako tas ubagas: „tai bus tas vaiks laumių apmainytas;? sako: ,,pakurįkit pečių ir iškepkit tą vaiką" Toj gaspadinė paklause to senio rodos, tuo pakurino pečių, pasodino tą vaiką an ližės ir jau taikosi mest in pečių. Su syk atsidarė durys, laumė mete vaiką per duris ir stubą ir sako: ,,aš tavo vaiką šilkuos' auginau, o tu mano nori iškeptie." Pagriebė no ližės tą vaiką ir nunešė padaukais, o ta gaspadin6 pakėlė vaiką no žemės visą aprėdytą šilkuosia. (Mo Paliukaitienės).

Šaltinis ir teksto kilmė
Leidinys
Lietuviškos pasakos yvairios · 4 dalis, 1905, Nr. 129
Skaitmeninė kopija
Internet Archive
Licencija
Public Domain Mark 1.0