Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Buvo toks ukinįkas, jis turėjo mergą, toj merga užsitais6 audimą ir jaj pradėjo teip trukt, kad ji nieko negali paveiktie. Sykį, visą mierą perpykus, sako: kad nors laumės atėję man išaustu." "Teip buvo da gerai prieš piet' — ogi ateina trys laumės: „na, sako, kad šaukei mus, tai mes atėjom, tai jeigu tu. mus vardais nešaukai, tai mes tau visą audimą išausim." Tuo viena 6m6 aust, antra šeivas trint, o trečia tik patarnauja: iki piet' jau beveik baigia aust. Ale toj merga pamatė, kad jau jos baigia austie, jau jaj pasidar6 baime, sako: „kaip jos išaus, o prašys daugiau darbo, tai bus bėda." Ji išėjo iš stubos ir klauso priemenėj', o tos laumės pradėjo vardais vadintis, toj merga išgirdo jų vardus. Tep ji atėjo in stubą, klausia pas jais vardais, sako: „,0 ką, ar išausit iki piett" Tos laumės, kad pašaukė jais vardais, teip tuo' sukilo iš staklių ir iš6' savo keliais, nedabaigę austie. (Vo Onos Paliuliutės iš Ožkababalių.)
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Lietuviškos pasakos yvairios · 4 dalis, 1905, Nr. 134
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
