Senojo leidinio tekstas
Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Kitą syk tai buvo tokia mada, kad budavo aina mergos sūubatvakariais vakaraut. Ale sykį susirinko mergos pas vieną ukinįką vakaraut: vienos verpia, kitos plunksnas plešo, kitos siuva, kitos mezga, pasakoja pasakas ir mįslius mena. "Teip besilinksminant laumė inkišo subinę per aukštinį, klausia: ,,„mergos, kas če?'' Tos mergos visos nusigando, o vaikas, bėgiodams po stubą, pamatė: ,,„o kas tent — laumės subine." Toj' laumė sako: ,„tai laimė jusų, kad jūs atminet, aš buče jus visus suvėdus kad būtumėte neatminę. (NVog L. Ivanaucko iš Bartinįkų).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Lietuviškos pasakos yvairios · 4 dalis, 1905, Nr. 126
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
