Senojo leidinio tekstas
Išsaugota šaltinio rašyba ir tarmė.
Laumės eidavo ir į atlaidus, kaip ir kitos mergaitės. Vieną kartą, joms beinant į atlaidus, prisitaisė jaunas vyras. Jis beidamas su jomis ir bekalbėdamas, klausinėdavo jų. „Ar vogt negriekas (nenuodėmė)t Ar keik: ti negriekas?" ir t. t. O jos vis atsakydavo: ,„Tai niekai, tai niekai." Beinant pro linus jis pakopt nuo jų maišelį, pastrikt ir išoko į linus. Jos puolė prie jo, bet negalėjo preiti, nės jis šoktę išoko, o ne bristę įbrido, o jos negali eiti, kur nėra prabrista ir nera tako padaryta. Laumės keikia visaip kaip: ,,Kad tu nusprogtum, kad tu pranyktum" ir t. t., o jis vis atsako. ,,Tai niekai, tai niekai." Jos teip ir nuėjo sau. (Nuo Čepurnienės).
Šaltinis ir teksto kilmė
- Leidinys
- Lietuviškos pasakos yvairios · 2 dalis, 1904, Nr. 49
- Skaitmeninė kopija
- Internet Archive
- Licencija
- Public Domain Mark 1.0
