KALENDORIUS · gruodžio 24 d.
Kūčios
KLAUSIMAS · ATSAKYMAS IŠ ŠALTINIŲ
Kokios Kūčių sakmės ir papročiai?
Pavargęs keliauninkas Kūčių dieną per mišką skubino namo, — nešė savo šeimynai kepalą duonos. Ar tai tiesa ar ne, pasakyti negaliu, tik žinau, kad iš tėvų paveldėjo kelis dvarus; Masališkės, Kucūnai, Niedzingių dvaras vis tai jam priklausė, -o kai mirė, jo žmonai pasiliko tik šis vienas ir tas nualintas. Jei kas nueitų dviliktą valandą Kūčių nakties, tas ir dabar išgirstų, kaip ten, viduje kalno, dejuoja akmenimis pavirtę.
Atsakymas sudarytas tik iš žemiau nurodytų citatų.
Pavargęs keliauninkas Kūčių dieną per mišką skubino namo, — nešė savo šeimynai kepalą duonos.
Ar tai tiesa ar ne, pasakyti negaliu, tik žinau, kad iš tėvų paveldėjo kelis dvarus; Masališkės, Kucūnai, Niedzingių dvaras vis tai jam priklausė, -o kai mirė, jo žmonai pasiliko t…
Jei kas nueitų dviliktą valandą Kūčių nakties, tas ir dabar išgirstų, kaip ten, viduje kalno, dejuoja akmenimis pavirtę.
Susijusios sakmės
- Dievas elgeta
- Karalius Saulis
- Apė vieną klieriką, kurs peklon ėjo
- Kaip viens karaliaus tarnas ėjo divų jėškotie ir karaliaus dukterį no velnių išgelbėjo
- Apie vienų bernaitį, katras saugaja papartį pražistunt
- Apė Jono meškaausio atsitikimus
- Apie burą, kurs labai didis šelmis buva
- Senis Kindikis
- Apė bedna, žmogų, kurs savo sūnų negimusį velniui pardavė
- Apė vaiką, katras karaliaus dukteris iszgėlbėjo no smaku
Citatos
Pavargęs keliauninkas Kūčių dieną per mišką skubino namo, — nešė savo šeimynai kepalą duonos.
Ar tai tiesa ar ne, pasakyti negaliu, tik žinau, kad iš tėvų paveldėjo kelis dvarus; Masališkės, Kucūnai, Niedzingių dvaras vis tai jam priklausė, -o kai mirė, jo žmonai pasiliko tik šis vienas ir tas nualintas.
Jei kas nueitų dviliktą valandą Kūčių nakties, tas ir dabar išgirstų, kaip ten, viduje kalno, dejuoja akmenimis pavirtę.
Pajėmė tas klierikas jo paties obelinį sausą kucių, kūr žmones mušdavo, insodino in žemę: ,,dabar sako, nešk klupsčias su burna vaudenį, pakol prigidisi, oaš kaip busu jau kunįgu, tai aš pas tavę ateisu.
" Tas žmogžudis atsidavė ant tikros pakutos: pradėjo su buūrna klupsčias vandenį nešt, liet sausą kucių, o tas Klierikas nuvėjo namo".
Bebėgdams sutiko žmogžudį velkaut didelį kucių paskui gavę; klause: „kas tu toks?
Kaip viens karaliaus tarnas ėjo divų jėškotie ir karaliaus dukterį no velnių išgelbėjo
" J6- du sumainė, pačjėjo biskutį toliau, sako: ,„kuciau, vyk tą žmogų, užmušk, atimk staltiesę.
Kaip viens karaliaus tarnas ėjo divų jėškotie ir karaliaus dukterį no velnių išgelbėjo
Toliau sako: ,„kuciau, vyk tą žmogų, atimk staltiesę.
Kaip viens karaliaus tarnas ėjo divų jėškotie ir karaliaus dukterį no velnių išgelbėjo
Kucius pasivijo, užmušė, atėmęs parnešė staltiesę — jau jis tur tris divus.
Kaip viens karaliaus tarnas ėjo divų jėškotie ir karaliaus dukterį no velnių išgelbėjo
" "Tas kucius dasivijo, užmušė, atėmė staltiesę, parnešė.
Kaip viens karaliaus tarnas ėjo divų jėškotie ir karaliaus dukterį no velnių išgelbėjo
" Kucius pasivijo tą, užmušė, atėmė staltiesę, atnešė pas jį.
Kaip viens karaliaus tarnas ėjo divų jėškotie ir karaliaus dukterį no velnių išgelbėjo
"Tie kaip tik ateina, tai tam kuciui paliepia, tas visus užmuša; jis nesulaukia karaliaus ateinant, sako: „kuciau, aik, atvaryk karalių!
Kaip viens karaliaus tarnas ėjo divų jėškotie ir karaliaus dukterį no velnių išgelbėjo
" "Tas kucius tuojaus pas karalių: kaip €m6 duot per šonus, varyt!
Kaip viens karaliaus tarnas ėjo divų jėškotie ir karaliaus dukterį no velnių išgelbėjo
Kada jau naktij' atsikėlė toj' pana, o to lekojaus nemato, sako: „žeme, prasiskyrk," o tas lekojus s€edo ant kuciaus, sako: ,,kuciau, šok pirma," tas kucius pirma inšoko, ji paskui; aina per varinę girią.
Kaip viens karaliaus tarnas ėjo divų jėškotie ir karaliaus dukterį no velnių išgelbėjo
" Aina jau ji atgal, parėjo, Rako: „žeme prasiskyrk," o tas lekojus užs6do ant kuciaus: ,„kuciau, užšok pirma!
Kaip viens karaliaus tarnas ėjo divų jėškotie ir karaliaus dukterį no velnių išgelbėjo
" "Tas kucius pirma iššoko ant viršaus.
Kaip viens karaliaus tarnas ėjo divų jėškotie ir karaliaus dukterį no velnių išgelbėjo
" Ant rytojaus apė piet' atvažiau su muzikom, atvažiau pagriebė tą paną, išvažiau, o ta: lekojus an to kuciaus paskui, žiurės, kas če bus.
Kaip viens karaliaus tarnas ėjo divų jėškotie ir karaliaus dukterį no velnių išgelbėjo
"Tas lekojus tuojaus sako: ,,krepšy, imk juos visus in savo vidurius, o tu, kuciau, mušk!
Kaip viens karaliaus tarnas ėjo divų jėškotie ir karaliaus dukterį no velnių išgelbėjo
" "Tas krepšys visus juos pajemė, o tas kucius — mušt!
Kaip viens karaliaus tarnas ėjo divų jėškotie ir karaliaus dukterį no velnių išgelbėjo
Viena babele davė jam radų, kad iš vakara pastiestu baltų skarelį ties paparčiu, asidegtu žvakį ir asisedįs niekur daugiau nežiuretu, kaip tik viršunėn paparčia.
Kaip tik ataja švinta Jana naktis, bernaitis tuoj' asidegė puodi žvaki, pasities6 ties paparčiu baltų skarytį ir sedi, žiuredamas un papartį.
Tadu nuskvataja visakeis balsais ir nusijuokė visuos kraštuos, e bernaitis ir vėl palika be paparčia žieda.
Aina, aina jis, patiko tokį žmogų — nešasi an pečių kucių; sako: ,„kas tu asi, ir ką tu eu tuom kucium veiki?
" — „Šu šituom kucium — jai ką pasakau, kad: ,,kuciau, duok!
" "Tas kucius nubėgo, atėmė tą krepšį ir tą kančių ir tą bylę.
" "Tuo žemė atsivėrė ir ji nugramzdėjo, o jis sako: ,,kuciau, ir tu drauge" — ir jau lekia jis paskui ją.
Kada jau atėjo valanda skyrtis jėm, toj pana jau išėjo, o tie velniai ją palydi, o tas Jonas sako: ,,krepšy, imk tais torielkas, šaukštus ir peilius in savę ir tu, kuciau, — paskui!
Nuvėjo jė ten, pradėjo pildyt insakymą, tas mato, kad j6 per drąsus, sako: ,„kuciau, užmušk juos!
" — tas kucius juos tuo užmušė.
Anie, kaip susitarę buva, ir atėję, o mislydami, buk Vyturys malkas kapojęs, iš užpakalie pusšaltyšius su geru kucium prėjęs, tik pokšt, bobai per galvą; ana, tik dulkt,ir parvirta, ir buva negyva.
—- Šviesiausias karaliau, tamsta mirsi Kūčių vakarą!
Jam baisu pasidarė, nes prisiminė Kūčių vakarą.
— Kūčiose pakviesime karalių į balių ir paduosime jam nuodų taurę išgerti, — sako gubernatorius.
Kai atėjo Kūčios, gubernatorius pasikvietė karalių į vaišes.
' Kuczėrius nuėjo, rado.
Ir iszvedė tais tris panas laukan ir susodino į karėtą ir lepė tam kuczėriui parvėszt namo.
Ö tas kuczėrius jau norėjo su vėna duklcre karaliaus žėnytis.