BŪTYBĖ · LIETUVIŲ SAKMĖS
Perkūnas
KLAUSIMAS · ATSAKYMAS IŠ ŠALTINIŲ
Kaip sakmėse pasirodo Perkūnas?
"Tuom ayk' išrovė kelmą ir trenkėsi, kaip perkūnija į mares besispardydamas, net visų marių vandenį sudrumastė, bet tas kelmas teip prilipęs, kad jokiu budu negal no pasturgalio nukratyt; išsidaužęs po visas mares smakas nubėgo į peklą. Kryžių perkūnas į šipulius po kelių dienų sudaužė, bet lindynė pasiliko užgriauta, ir duobės dabar nebepažinti. Bet toji mirdama suspėjo jį prakeikti — ir pavirto jisai akmenimi, o perkūnas nutrenkė jo dvarą giliai žemėn, kur jis ir dabar tebėra. Kalba dar žmonės, kad už tokią Šarūno nuodėmę Dievas nubaudęs visą kraštą: perkūnas sudeginęs jo dvarus, o šalį išti
Atsakymas sudarytas tik iš žemiau nurodytų citatų.
"Tuom ayk' išrovė kelmą ir trenkėsi, kaip perkūnija į mares besispardydamas, net visų marių vandenį sudrumastė, bet tas kelmas teip prilipęs, kad jokiu budu negal no pasturgalio nu…
Kryžių perkūnas į šipulius po kelių dienų sudaužė, bet lindynė pasiliko užgriauta, ir duobės dabar nebepažinti.
Bet toji mirdama suspėjo jį prakeikti — ir pavirto jisai akmenimi, o perkūnas nutrenkė jo dvarą giliai žemėn, kur jis ir dabar tebėra.
Kalba dar žmonės, kad už tokią Šarūno nuodėmę Dievas nubaudęs visą kraštą: perkūnas sudeginęs jo dvarus, o šalį ištikęs baisus maras.
Ką sakmės pasakoja
Kiekviena eilutė — citata iš archyvo teksto; spausk ant pavadinimo, kad atvertum pasakojimą.
"Tuom ayk' išrovė kelmą ir trenkėsi, kaip perkūnija į mares besispardydamas, net visų marių vandenį sudrumastė, bet tas kelmas teip prilipęs, kad jokiu budu negal no pasturgalio nukratyt; išsidaužęs po visas mares smakas nubėgo į peklą.
Kryžių perkūnas į šipulius po kelių dienų sudaužė, bet lindynė pasiliko užgriauta, ir duobės dabar nebepažinti.
Bet toji mirdama suspėjo jį prakeikti — ir pavirto jisai akmenimi, o perkūnas nutrenkė jo dvarą giliai žemėn, kur jis ir dabar tebėra.
Kalba dar žmonės, kad už tokią Šarūno nuodėmę Dievas nubaudęs visą kraštą: perkūnas sudeginęs jo dvarus, o šalį ištikęs baisus maras.
Perkūnas trenkęs kunigaikščio pilin — ir ją sunaikinęs ir Šarūną užmušęs.
sudrumscia ažarų, vėtra išardo ciltų, ir perkūnas medzius sudegina.
O debesys vis arčiau ir arčiau, o žaibai vis labiau ir labiau dangų raižo, o perkūnai vis smarkiau ir smarkiau griaudžia.
Žaltys — geras namų saugotojas, kuris sergsti namus nuo perkūno, ligos ir Žmogžudystės.
Šventas tėvas išgirdęs tai, prakeikė karalaitį, ir jo pilį trenkė perkūnas, nukovė visus, kur ten buvo.
Pakinkė žmonės arklius, kad kunigo važiuotų, bet pakilo tokia audra, tokis bangas, perkūnas taip ėmė trankyti, jog ir manyti negalima buvo iš kiemo išvažiuoti.
Dar žmonės nesugrįžo namo, kai kryžiun trenkė perkūnas, ir kilo viesulas, kurs nunešė kryžių net vidurin pievų.
Del tokio šykštumo Perkūnas pavertė jį skruzdėle.