LIETUVIŲ TAUTOSAKOS ARCHYVAS
Miškas dar
prisimena.
Kai nutyla diena, prabyla senieji pasakojimai.
Apie laumes. Apie velnius. Apie mus.
IŠ SENŲJŲ KNYGŲ
Balsai iš
kito laiko.
Čia gyvena senuosiuose tautosakos rinkiniuose užrašyti pasakojimai. Paliekame jų kalbą, keistumą ir tamsą. Prie kiekvieno — knyga, iš kurios jis atkeliavo.
PASIRINK SAVO TAKĄ
Sakmių rinkinys.
Pasakojimai iš patikrintų senųjų tautosakos rinkinių. Tekstai automatiškai nuskaityti iš senų leidinių, todėl gali pasitaikyti klaidų. Apie šaltinius ir tekstus
Kaip velnias pas žmogų ėja unt darba
Žmogus ne bagots iščje į girę medžių kerst ir išsineše dunos abrakioką ir pasidėjęs out kelma: budelis atejęs ir atėmęs ton duną; ir…
Skaityti pasakojimąLaumės supa kudikį
Kad kitą kartą teip buvo. Viena žmonelė turėjo dukterį. Ji dirbo laukę. Saulė nusileidė ir ji turėjo skubinties namo". Pirmiaus,…
Skaityti pasakojimąLaumės verpia
Laumės buvo didelės darbininkės. Jos eidavo verpti pas tuos gaspadorius, kano jaujoje gyvendavo. Vieną kartą gaspadyn6 dejavo, kad…
Skaityti pasakojimąAple muzikantų, katrų velnias sumde unt veselijų pagrat
Nekuris muzikantas ėja pavakarij' iš veselijų. Beaidamas par miškų, sūsitika panaitį, katras muzikantų klausė: — ,,„Iš kur aini?" —…
Skaityti pasakojimąKaip laumės gasdina
Kitą syk tai buvo tokia mada, kad budavo aina mergos sūubatvakariais vakaraut. Ale sykį susirinko mergos pas vieną ukinįką vakaraut:…
Skaityti pasakojimąLaumė ir lino žiedas
Sako, kad are vienas artojas prie dikto upelio ir pamatė ištolo ateinant laumę labai gražei apsirėdžiusią. Ir teip labai graži ji jam…
Skaityti pasakojimąApė girios sargą, perkuną ir velnią
Vilkaviškio paviete, Gražiškių parapijoj, Vidgirių girioj, buvo sargas. Ale sykį tas sargas be vaikščiodams po girią, išėjo in…
Skaityti pasakojimąApė perkuną ir velnią
Senovėj, kada daug velnių valkiojosi an žemės, viena ukinįkė nuvėjo iš upės žąsukų pargitie, nes pakilo baisus debesys. Kada ji atėjo…
Skaityti pasakojimąApė vieną vienturtį sunų, kurs pas velnią dvare tarnavo
Buvo toki senukai, turėjo je vienturtį sunų, ale tas sunus išaugo jau in dvidešimts metų; sako savo tevam: „ką aš pas jus veiksut Aisu…
Skaityti pasakojimąApė žuviniko sunų, katrą velnias nunešė
Buvo vienas žuvinįkas pas karalių. Ir jis parašė poperą, kad ,,Aš gyvenu be rupesčių.'' Primušė prie stulpo ant kelio, kur karalius…
Skaityti pasakojimąLaumė ir kudikis
Buva vieną kart žmones lankoj šieną grebti, o mer“ ga turėj mažą kūdikį. Dabar ję siuntė pavakare iš lankos namo", o ji da kudikį…
Skaityti pasakojimąŽmogus an reikalo ir velnias
Vienas žmogus, nuvėjęs vakare an savo reikalo, poteriauja; ale kur buvęs-nebuvęs atsivelka velnias ir sako: „tu reikalaujėsi ir…
Skaityti pasakojimąNE VISKAS, KAS TAMSU, YRA PAMIRŠTA











